- žiemavoti
- מiemavóti, -ója, -ójo (hibr.) KBII199, K, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ; SD1216, R, R403, MŽ, MŽ543, P, Sut, N, M žr. žiemoti: 1. DrskŽ, Vkš, Srv An tvarto prikiša šiaudų, kad būtų gyvuliam šilta žiemavót Kč. Anos (bitės) yr darbščios, anos y[ra] patvaresnės žiemavóti Vgr. Jeigut jau y[ra] trys erkės an kožna bite, ta jau toki šeimyna nebgalia bežiemavóti Bdr. Išarė, išvartė iš po plūgo didžiausią krūvą driežlų, jau buvo susitaisę žiemavót Svn. Aš nežinau, ar jos (lakštutės) žiemavója, ar jos išskrenda Plvn. Šitoj (katė) nelabai žiemavõs, jau sena Aln. Kiškio po šituo obele paržiem žiemavóta Klt. Žiemavója babrai pievose Sem. Žiemavója geriau kvietrugiai Sn. Nusieičiau į girelę, kur laputė žiemavója JD1370. Jis jai (piktvarlei) par žiemą nieko nedarė ir leido ją žiemavoti BsPII64(Rs). ^ Užkabink tu mane, – pamatysi, kame blezdingos žiemavoja PPr433. Aš tau parodysiu, kame blezdingos žiemavoja! Mc. Eik sau, kur blezdingos žiemavó[ja]! Pln. Išmanys, kur blezdingos žiemavó[ja] Yl. 2. LzŽ, Lnk, Žlb, Trk, Brt, Dv Aš žiemavójau žiemą ant vietos, t. y. išbuvau J. Neužbengėm numų statyti, reiks žiemavóti tvarte Pln. Bulbas nuskast, tada žiemavósme Žl. Reiks žiemavót, kad gyvi būsma Ob. Žiemavójo par dukterį, viena jau bijo būt Klt. Aš už jūrių žiemavojau, nei šaltos žiemos bijojau LTR(Lkč). Norėdamas Gediminas tinai gerą rėdą įsteigti, patsai pilėj Bresčiuj žiemavojo rengdamos į tolimesnę karę S.Dauk. Taigi mokykis, miels žmogau, čėsu pasirūpyt, kaip žiemavójant tau reikės kasdien pasielgtis K.Donel. Nebuvo patogaus krašto žiemavoti BtApD27,12. 3. intr. būti paliktam per žiemą (apie daiktus): Mituvos gale garlaiviai žiemavójo Ar. O po šešių mėnėsių leidomės akrūte Aleksandrijos, kursai žiemavojo ant tos salos BtApD28,11. | Ant laukų paliko žiemavót daug nepjautų javų Krs. \ žiemavoti; apsižiemavoti; įžiemavoti; išžiemavoti; peržiemavoti; užžiemavoti
Dictionary of the Lithuanian Language.